- tupčius
- tùpčius sm. (2) DŽ1 1. Krsn kas lėtas, tingus, nesmarkus į darbą: Ir kol tasai neatkerzojo (tikras tupčius, ne kitaip), žodžio neišspaudė V.Bub. 2. rš(ž.) stovynė mažiems vaikams mokytis vaikščioti.
Dictionary of the Lithuanian Language.
tupčius
Look at other dictionaries:
aptukimas — 1 aptukìmas sm. (2) → 1 aptukti: 1. TS1902,1b Meškinas Tūpčius po pusantrų metų nuo to įvykio padvėsė iš širdies aptukimo Mš. | prk.: Reikia kritikuoti išpuikimą, sielos aptukimą rš. 2. Popierius veikiai aptunka, o smulkios literos po aptukimais … Dictionary of the Lithuanian Language
